Turinio valdymo sistema (CMS) parduodama kaip galimybė redaguoti. Atidaryk, pakeisk, išsaugok. Bet jei tai būtų visa prekė, ją seniai būtų pakeitęs paprastas tekstinis failas. Ji parduoda kai ką kita, ir geriausiai tai įvardijo ne kritikai, o patys pardavėjai.
Susana iš rinkodaros
CMS bendrovė DatoCMS savo tinklaraštyje parašė sakinį, kurį verta įsirėminti: „DI negali duoti Susanai iš rinkodaros patogios sąsajos pakeisti pagrindinį puslapį nerašant užduoties į Jira."
Štai ir prekė. Ne redagavimas. Galimybė aplenkti kito skyriaus eilę. Kai rinkodara nori pakeisti antraštę, o programuotojų skyrius turi savo užduočių sąrašą dviem savaitėms į priekį, CMS yra durys, pro kurias Susana praeina nelaukdama. Tai organizacinis pirkinys, ne techninis.
Ir būtent todėl jis išgaruoja vieno žmogaus versle. Jei savininkas, rinkodara ir „programuotojų skyrius" esi tu pats, nėra jokios eilės, kurią reikėtų aplenkti. Durys veda į tą patį kambarį.
Ta pati bendrovė, kuri pardavinėja CMS, tame pačiame įraše rašo: „jei tai tavo paties svetainė, visą turinį rašai tu ir moki programuoti, tiesiog užkoduok. CMS yra perteklius, kurio tau nereikia." Jie prideda ir vidinius įrankius, prototipus, svetaines, kurios „iš tikrųjų retai keičiasi". Pardavėjas atiduoda visą smulkių projektų rinką be kovos. Tai pasako, kurią rinką jie laiko jau prarasta.
Ne jie vieni
Squarespace, platforma, kuri gyvena iš mėnesinių prenumeratų, paskelbė gidą, kada svetainę verta susikurti su DI vietoj Squarespace. Jų sąlygos: tau reikia tik paprastos svetainės ir tau nebaisu prižiūrėti kodą. Jų kontrargumentas sąžiningas ir vertas dėmesio: funkcijų pridėjimas, veikimo priežiūra ir saugumas „tampa tavo atsakomybe". Tai yra, platforma parduoda ne puslapius, o žmogų, kuris atsako, kai kas nors sugenda.
Joost de Valk sukūrė Yoast, populiariausią WordPress SEO įskiepį pasaulyje. Savo tinklaraštį jis perkėlė iš WordPress į statinį generatorių ir parašė: „žmonės niekada nenorėjo CMS. Jie norėjo svetainės." Jo kitas sakinys dar geresnis, nes jį sako žmogus, kuris tas funkcijas pardavinėjo: SEO funkcijos, kurias duoda įskiepis, „nėra magija. Tai HTML išvestis." Viename jo puslapyje kodas sumažėjo nuo 1 400 eilučių iki 180.
Restoranas ir Word dokumentas
Istorija iš Hacker News, kurią papasakojo buvęs agentūros darbuotojas. Restoranas savo meniu internete tvarkė taip: surašydavo Word dokumente ir išsaugodavo kaip HTML. Agentūra iš to juokėsi viduje ir pardavė jiems WordPress.
Po kelerių metų tas pats žmogus pripažino: WordPress svetainė buvo „ko gero, mažiau naudinga", o Word triukas „iš tikrųjų genialus, kai restorane turi milijoną svarbesnių reikalų."
Iš šios istorijos išeina testas, kurį taikome sau: ar nauja sistema pranoksta tai, ką klientas jau daro, ar tik atrodo profesionaliau. Dažnai atsakymas yra antrasis.
Kodėl CMS vis tiek laimi pardavimuose
Jei visa tai tiesa, kodėl turinio sistemos vis tiek parduodamos kiekvienam? Vienas komentaras tame pačiame Hacker News gije paaiškina geriau nei bet kuri analizė: „rinkodaros svetainė TURI būti optimizuota redaktoriui."
Platformą renkasi tas, kuris valdo biudžetą ir kurio kasdienis darbas nuo jos priklauso. Ne lankytojas. Lankytojo greitis, svetainės kaina ir paprastumas tame pokalbyje pralaimi kiekvieną kartą, nes lankytojas prie stalo nesėdi. Kitas komentatorius tai pasakė dar tiesiau: „nesuprantu, kodėl turi būti tenkinami jų reikalavimai, o ne, tarkim, skaitytojų."
Tai ne blogis, tai struktūra. Bet kai skaitai dar vieną pasiūlymą su CMS eilute, verta paklausti, kieno patogumui ji ten atsirado.
Ką tai reiškia tau
Jei tavo versle yra Susana, programuotojų eilė ir tvirtinimo grandinė, CMS tau reikalinga, ir mes tave nusiųsime į webflow.lt, kur ta pati komanda tokias svetaines daro su Webflow.
Jei Susana esi tu pats, tau reikia svetainės. Paprastos, greitos, be durų, kurios veda į tą patį kambarį.