Beveik kiekvienas klientas, užsakydamas svetainę, sako tą patį sakinį: „mums reikia, kad galėtume patys keisti turinį." Mes jį girdime kiekvieną savaitę. Tada svetainė paleidžiama, ir turinys nesikeičia metus. Kartais dvejus.
Tai ne priekaištas. Taip ir turi būti: verslas turi ką veikti, ir svetainė nėra jo pagrindinis darbas. Problema kita. Už tą sakinį kiekvieną kartą sumokama, nes „patiems keisti turinį" reiškia turinio valdymo sistemą, redaktorių, mokymą, o paskui mėnesinę priežiūrą. Už įrankį, kurio niekas neatidaro.
Ką apie tai sako pačios agentūros
Ieškojome, ar kas nors tai pripažįsta viešai. Pripažįsta.
Viena agentūra kiekvienam klientui įrašydavo vaizdo instrukciją, kaip redaguoti puslapius. Profesionaliai, su balsu, žingsnis po žingsnio. Po metų vis tiek sulaukdavo skambučio: „o kaip prisijungti?" Jų išvada skamba grubiai, bet ji teisinga: „Tiesiog užkoduokite kietai. Jei kada nors pradės tikrai naudotis, pasirašysite naują sutartį."
Kita studija, dirbanti su WordPress, savo tinklaraštyje prisipažino: „turinį reguliariai keičiame tik keliems klientams." Ir tame pačiame įraše paaiškino, ką dabar reiškia „svetainės priežiūra": WordPress branduolys atnaujinamas 2-3 kartus per metus, įskiepiai ir temos dar dažniau. Perskaityk tai dar kartą. Mėnesinis mokestis išlaikomas ne turiniui. Jis išlaikomas sistemai, kuri buvo parduota tam, kad būtų galima keisti turinį, kurio niekas nekeičia.
Ir istorija, kurią mėgstame labiausiai. Programuotojas pastatė klientui svetainę su redaktoriumi, kaip buvo prašyta. Klientas, gavęs ką tik apmokėtą sistemą, atsakė: „Mes nenorime patys keisti. Už tai jus ir samdėme." Programuotojo išvada po kelerių metų: su šiuolaikiniais įrankiais pataisyti kodą jam greičiau nei spaudyti redaktorių devyniais atvejais iš dešimties. Redaktorius lėtino vienintelį žmogų, kuris svetainę iš tikrųjų lietė.
Kodėl visi vis tiek prašo redaktoriaus
Ne todėl, kad planuoja rašyti kas savaitę. Todėl, kad bijo priklausomybės. „Jei neturėsiu redaktoriaus, kiekvieną kartą turėsiu prašyti jūsų." Tai racionali baimė, ir ji pagrįsta, jei agentūra už kiekvieną kablelį išrašo sąskaitą arba atsako po dviejų savaičių.
Bet sprendimas tai baimei nėra redaktorius. Sprendimas yra žmogus, kuris atsako tą pačią dieną, ir aiški kaina už smulkius pakeitimus. Arba, ir tai nauja, nebe žmogus.
Ką daryti vietoj to
Modelis „klientas parašo laišką, kūrėjas pataiso HTML ir įkelia" nėra gėdinga atgyvena. Tai normali, pavadinimą turinti architektūra, kuri rekomenduojama, kai pakeitimų būna rečiau nei kartą per mėnesį ir jie smulkūs. Toks modelis veikia tol, kol yra kas atsako. Pas mus atsako.
O dabar tas pats modelis be mūsų. Kai svetainė yra paprastas HTML, o ne sistema, ją gali keisti dirbtinis intelektas. Nusiunti nuorodą į puslapį, parašai „pakeisk darbo valandas į 9-18 ir pridėk naują telefoną", ir po minutės svetainė atsinaujinusi. Jokio prisijungimo, jokio redaktoriaus, jokio mokymo. Vienas amerikietis taip prižiūri 41 puslapio svetainę vietos paslaugų įmonei: DI įkelia pakeitimą, svetainė persileidžia, savininkas „daugiau niekada neliečia terminalo."
Taip, tai turi ribą. Jei redaguoji ne tu, o kolegė, kuriai žodis „nuoroda" jau kelia nerimą, vizualinis redaktorius su mygtukais yra geriau. Apie tą ribą rašome atskirai. Bet vieno žmogaus verslui, laisvai samdomam, kavinei ar advokatų kontorai su viena svetaine ta riba dar toli.
Vienas klausimas prieš užsakant
Prieš mokėdamas už redaktorių atsakyk sau sąžiningai: kiek kartų per pastaruosius dvylika mėnesių iš tikrųjų pakeičiau savo dabartinę svetainę. Ne „norėjau pakeisti". Pakeičiau.
Jei atsakymas yra nulis, vienas ar du, redaktoriaus tau nereikia. Reikia paprastos svetainės ir žmogaus (ar DI), kuris pakeis tuos du dalykus per dieną. Jei atsakymas yra dvidešimt, tada kalbamės apie turinio sistemą, ir nukreipsime į webflow.lt, kur tokias svetaines daro ta pati komanda.
Dažniausiai tas skaičius ir yra sprendimas.